žmonelis

žmonẽlis sm. (2) Svn, Vrn, Žg, Trk; Sut, N, M, žmonė̃lis (2) žr. žmogelis 1: Šitas žmonẽlis tai par poną tarnavo Lb. Seniai to žmonẽlio jau nėr Grš. Žmonẽlis padėkavojo, pametė aręs ir eina namo Srj. Tai žmonẽlių Velykose bažnyčioj! Dglš. Kur biednesni žmonẽliai, te būdavo maistas geresnis (geriau maitindavo meistrus) Kvr. Žmonẽliai pasistatė namelį pakapėj ir gyvena Trgn. Dirba žmonė̃liai ir uždirba Drsk. Po karo tai vargo žmonẽliai Dbč. Numeta po kokį litą [valdžia], ir gyvenkit, žmonẽliai Sur. Pusė kaimo žmonẽlių pakrikę po laukus LKT365(Dsm). Paprasti žmonẽliai buvo tėvai Kal. Daug piningo uždirbo žmonẽliai ten Šts. Ten būt žuvavę žvejų žmoneliai su šilkiniu tinkleliu StnD9. Mum, žmonelius vargdienėlius, tai vargai inveikia (d.) Ds. Retam kiemely augo sūnelis susiedų nemyliamas, žmonelių apkalbamas NS1075. Sakė žmoneliai: – Pataikūnėlė, ne močiutės dukrelė JD486. ^ Be langelių, be durelių, pilna gryčiukė žmonelių (agurkas) LTR.